Pavasariui užlipus ant kulnų

Apsilankymas Klaipėdoje

3/16/20192 min read

Pavasaris atėjo nepranešęs. Tikėjausi dar mėnesio žiemos, bet labiau nustebino tai, kokiu spalvingumu užklupo šiluma ir saulė. Pirmąją pavasario dieną, patraukus jūros link, siautė pūgos pavadinimo vertas gamtos reiškinys, bet Klaipėda pasitiko lengvai šilta saule ir įspūdingais debesimis. Jų ir šviesos žaidimas slėpynių viliojo vaikščioti po tuo gražiu žaismingumu lyjančią dieną, bet vėjas, apkandžiojęs žandus privertė slėptis šiltuose užkampiuose. Vienas tokių pasitaikė Islandijos širdyje (Klaipėdos parodų rūmai, paroda "Šaknis iš 13 horizonto Islandija"). Parodoje radau pilnas rieškučias šiaurietiško peizažo su vulkaninėmis uolienomis, sąmanų spalvos tapyba, rūko atmosferą kuriančia lanksčios platiko atraižos vingiu. Gamtovaizdis ne tiek daug nuo mūsiškio skiriasi, tačiau sukelia minčių, kad visgi panašumo gal ne tiek ir daug. Žodžiu, klaidžiojimas po sales sukėlė prieštaringo monologo nuotaiką ir vis aiškiau ryškėjantį abejojimą, kad iš esmės lieka neaišku kas tas šiaurietiškumas ar kaip jį apibrėžti.

Vėjui lauke kiek aprimus, besileidžianti saulė visgi išviliojo paklaidžioti po senamiesčio gatveles, kur apšviestas horizontas džiugino akį ir širdį. Tiesa, ne tik gamta patraukė akį vaikštinėjant. Smulkioji architektūra visada pagauna mano žvilgsnį ir šį kartą radus didelę skulptūrą skverelyje nuostabos buvo daugiau nei gėrintis mažaisiais radiniais.

Kita priebėga tapo Klaipėdos koncertų salė, priviliojusi Eduardui Balsiui skirtu koncertu. Jo metu atlikti paties kompozitoriaus ir jo mokinių, Anatolijaus Šenderovo, Vidmanto Bartulio ir Fausto Latėno, kūriniai. Koncerto pasiklausyti atėjo ir jaunieji balsiukai (E. Balsio menų gimnazijos auklėtiniai). Vakaro vadėjas Viktoras Gerulaitis dalijosi ir savo prisiminimais apie pirmąjį muzikologo karjeroje interviu, imtą iš E. Balsio. Daugiau apie koncertą galima paskaityti po koncerto sekusiame Jurgitos Valčikaitės-Šidlauskienės straipsnyje, skelbtame "7md": https://www.7md.lt/muzika/2019-03-15/Emocionali-mintis-Mokytojas-ir-mokiniai?fbclid=IwAR1unW9Z0GbjqGxqpk4gT_5x_l4l9OiczPQeJQx3sQ_Nm59eno_jgnyXdVc
Išvykstant iš Klaipėdos senovine ir tokia patogia keliauti transporto priemone, – traukiniu, – nuostabą sukėlė dar pora dalykų. Be žavinčios ir savitos architektūros mieste dar jaučiami ir matomi klaipėdiečio tapatybę liudijantys ir skatinantys ženklai. Prie pat stoties stovi skulptūra "Atsisveikinimas", nurodanti į klaipėdiečių darbo grupių Vokietijoje pagerbimą. Istorija artima ne tik pajūrio gyventojams, tačiau būtent čia pastatyta miesto 750 jubiliejaus proga. Kitas, išskirtinis (kiek teko matyti ir lankytis) dalykas, iškaba ant geležinkelio soties durų, primenanti, kad vertėtų dažniau pasakyti net akivaizdžius dalykus, nes išsakyti jie paglosto širdį.

Visai vėjų neprapūsta, o idėjų ir minčių pakrauta galva pajudėjus į šalies gilumą tik dar kartą įsitikinau, kad Klaipėda, tikrai kitoks kraštas. Tai lyg sava respublika, bet ši savybė visai šaliai prideda žavesio ir išskirtinumo.